Naujausi anekdotai


Mokytoja prašo mokinių:
- Pasakykite gyvūną iš b raidės.
Petriukas atsako:
- Bebras.
Mokytoja:
- Labai gerai. O dabar pasakykite gyvūną iš d raidės.
Petriukas vėl:
- Du bebrai.
- Petriuk, lauk iš klasės!
Jis ir išeina. Mokytoja ir vėl klausia:
- Vaikai, kas pasakys gyvūną iš g raidės?
Petriukas įkiša galvą į klasę ir sako:
- Gal du bebrai?

Marytė:
- Vakar Jonukas man pirmą kartą į lupytes pabučiavo.
Onutė:
- Na ir?
Marytė:
- Aš iš to malonumo taip keliukus suspaudžiau, kad net Jonuko akinukai sulūžo..

Sūnus grįžta namo su auskaru ausyje. Tėvas įdėmiai pasižiūri ir sako:
- Žinai sūnau, nuo neatmenamų laikų auskarus ausyse nešioja arba piratai arba pyda*ai. Dabar aš pasižiūrėsiu pro langą ir neduok Dieve ten nepamatysiu tavo laivo...

Draugaukime Facebook

Per biologijos pamoką mokytoja įspėja vaikus:
– Gyvūnų negalima bučiuoti, nes taip plinta užkrečiamosios ligos.
– Tai tiesa, – sutinka Petriukas. – Mano mamos pažįstama dažnai bučiuodavo savo šunelį…
– Taigi! Ir kas nutiko?
– Ogi vargšas šunelis nudvėsė…

Ateina klientas pas laikrodininką. Laikrodininkas paima kliento laikrodį,
atidaro, o iš jo iškrinta nudvėsęs tarakonas. Meistras ir sako:
-A-a dabar suprantu, kodėl neina jūsų laikrodis. Mašinistas numirė.

Mokytojos raštelis tėvams:
„Gerbiamieji tėveliai, prašau dažniau prausti Petriuką, nuo jo sklinda nemalonus kvapas.“
Atsakomasis raštelis:
„Gerbiamoji mokytoja, Petriuko uostyti nereikia, jį reikia mokyti.“

Teisėjas klausia kaltinamojo:
- Sakykite, kokį daiktą metėte į nukentėjusįjį?
- Pomidorus.
- Tai kodėl jam sutrenkta galva?
- Negi aš kaltas, kad tie pomidorai buvo stiklainyje?

- Tėti, o kodėl mamai nuolat skauda galvą?
- Todėl, kad aš namo parnešu mažai pinigų.
- O kodėl tu namo parneši mažai pinigų?
- Nes dalis tų pinigų lieka pas tetas, kurioms nieko neskauda.

-Kodėl žemaūgius vyrus vilioja aukštos moterys?
-Visada vilioja tai kas nepasiekiama.

Dėdė gavo sunėno laišką ir rašo jam atsakymą:
,,Štai tau 10 eurų kurių prašei.Ir išmok taisyklingai rašyti. 10 rašoma ne su dviem nuliais''.

-Ar žinai kiek man kainuoja tavo mokslai?
-Žinau,todėl ir stengiuosi kuo mažiau mokytis.

Kalbasi 2 naujieji rusai. Vienas sako:
-Girdėjai kokią spyną Vania nusipirko? Jokių raktų, jokių kortelių. Tereikia prieiti ir papusti. Iš kvapo šeimininką pažysta.
-Na, geras... O jeigu kas bando laužtis?
-Tada tai kaip duoda - priešais duris šimto metrų spinduliu viską nušluoja nuo žemės paviršiaus.

Praeina kelios dienos. Vėl susitinka tie patys naujieji rusai.Tas, kuris apie spyną pasakojo labai liūdnas. Kitas klausia:
-Ei, kas atsitiko?
-Pameni apie Vanią pasakojau... Tai va... Žuvo...
-Kas? Už ką?
-Pameni - apie jo spyna pasakojau? Tai va, tas idiotas dantis išsivalė!

- Tavo galvoje - plika dykuma, - šaukia ant Petriuko mokyklos direktorius.
- Jūs visiškai teisus, - atsako jam Petriukas, - Tačiau kiekvienoje dykumoje yra oazės, bet ne kiekvienas kupranugaris moka surasti kelią iki jų...

Užeina naujas rusas į brangiausią 5 žvaigždučių restoraną mieste, tamsūs raudonmedžio ir juodos odos baldai ir t. t. Viskas, kas tik gali būti šustriausia. Prieina padavėjas su frakiuku, atneša meniu. Rusas pakelia ranką su ištiestais dviem pirštais:
- Klausyk bičiukas, pas jus tipo… Nuuu… Pats, pats šustriausias patiekalas koks yra?
- Juoda duona su juodais ikrais, juodas pienas ir juoda dešra.
- Nu blyn, juodą duoną valgiau, juodus ikrus namie pusryčiams šaukštais kabinu, nu bet blyn juodo pieno dar niekada negėriau...
Padavėjas užsirašo ir nueina prie baro. Po kelių akimirkų prie ruso prieina juodukė, atsisėda jam ant kelių, ištraukia papuką ir įbruka rusui į burną... Ir... Rusas apšalęs nuo "vaišingumo" traukdamas pinigus padavėjui:
- Nu blyn, bet tai pi*diets, gerai kad juodos dešros paragauti neužsisakiau...

Du policininkai prie gimnazijos randa lavoną. Vienas klausia:
- Kaip rašomas žodis gimnazija?
Kitas trumpai pagalvojo ir tarė:
- Tempiam jį geriau prie pašto.

Blondinė iš bankomato nori nusiimti pinigų. Už jos stovinti kita blondinė sako:
- Haha, aš mačiau tavo PIN kodą - jis yra keturios žvaigždutės!
Pirmoji atšauna:
- Klysti, jis yra 1566!

Lėktuvui skrendant virš debesų, pagrindinis pilotas sako antrajam:
- Pakartosi konjako?
- Negaliu, oro uoste palikau savo automobilį.

Žaidė kartą vyrukas su žmona golfą. Laukas nebuvo didelis, aplink daug prabangių namų, kur naujieji rusai gyvena. Ir vat skėlė kartą žmona kamuoliuką taip, kad jis įlėkė į vieno namo teritoriją ir išdaužė langą. Porelė "peršikus" eina atsiprašinėti. Pabeldžia į duris, jas atidaro vyresnis žmogelis. Pora sako:
- Oi atsiprašom, išdaužėm langą, netyčia, gal susitarsim - nuostolius atlyginsim.
Seniokas:
- Oi, jūs žinot, jūs ne tik langą išdaužėt, bet ir sudaužėt senovinę vazą. O ta vaza buvo stebuklinga, joje gyvenau aš, džinas. Užtai, kad mane išlaisvinote, galiu išpildyti 2 norus, po 1 kiekvienam, bet ir aš tuomet norėčiau ko nors paprašyt. Sakykit ko norit. Vyras:
- Noriu po 1 milijoną baksų kiekviename pasaulio banke.
Džinas:
- Jau padaryta.
Žmona:
- Noriu kiekvienoje šalyje turėti po vilą.
Džinas:
- Jau turi. O dabar mano noras. Visgi 3 tūkstančius metų ten pralindėjau, tad labai norėčiau permiegoti su tavo žmona, - sako vyrui.
Vyras, vos sulaikydamas šypsnį ir galvodamas apie milijonus, palinksi galva. Žodžiu, džinas nusiveda tą moteriškę į viršų ir patvarko kaip reikiant. Guli abudu, rūko. Džinas ir klausia:
- Klausyk, o kiek tavo vyrui metų?
- Trisdešimt.
- Keista, suaugęs vyras, o džinais vis dar tiki...

Viena šeima niekaip negalėjo susilaukti vaikų, todėl nutarė pasinaudoti vyro, teikiančio apvaisinimo paslaugas, pagalba. Tą dieną, kai turėjo ateiti apvaisintojas, ponas Fosteris tarė savo žmonai:
- Aš išeinu. Tuojau turėtų ateiti tas vyras.
Po pusvalandžio visai atsitiktinai į duris paskambino fotografas, darantis vaikų nuotraukas. Jis, eidamas pro šalį, nutarė ir čia pasiūlyti savo paslaugas:
- Labas rytas, ponia! Jūs manęs nepažįstate, bet aš čia atėjau...
- O, tik nereikia aiškintis, aš jūsų jau seniai laukiu, - tarė ponia Foster, įleisdama svečią.
- Tikrai? - nustebo fotografas. - Labai puiku! Mano darbo sritis - vaikai.
- Tai ir yra, ko aš ir mano vyras tikėjomės. Prašom sėstis, tai kur mes pradėsim? - paklausė sumišusi ponia Foster.
- Viską palikite man. Paprastai aš darau du kartus vonioje, vieną ant sofos ir, ko gero, porą kartų lovoje. Kartais svetainės grindys tam irgi puikiai tinka, čia galima gerai išsiplėsti.
- Vonia ir svetainės grindys?! Nenuostabu, kad mums su Hariu nepasisekė.
- Matot, ponia, niekas iš mūsų negali garantuoti geros kokybės kiekvieną kartą. Bet jei mes pabandysime keletą skirtingų pozų, ir iš šešių ar septynių kampų, neabejoju, kad rezultatais jūs būsite patenkinta.
- Aš tikiuosi, kad mes greitai visa tai atliksime? - sušnibždėjo ponia Foster.
- Mano darbas, ponia, reikalauja laiko. Žinoma, galėčiau spustelt ir viską atlikti per 5 minutes, bet jūs nusiviltumėte.
- Argi to nežinau! - sušuko ponia Foster.
Fotografas atsidarė lagaminėlį ir išsitraukė aplanką su vaikų nuotraukom.
- Šita daryta ant autobuso stogo Londono centre.
- O Dieve! – sušuko Foster, šluostydamasi prakaitą.
- O va šie dvyniai kažkaip atsitiktinai pavyko, nes su jų motina buvo sunku dirbti. Ji nuolat klykė ir rėkė, sunkiai galėjau susikoncentruoti.
- Ak štai kaip. – tarė Foster.
- Taigi ponia, jei jūs pasiruošusi, išsitrauksiu trikojį ir galėsim pradėti.
- Trikojį? – išsigando Foster.
- O taip, aš naudoju trikojį pasidėti savo Canon'ui. Jis per didelis nulaikyti, kai pradedu savo darbą... Ponia, ponia! O Dieve, ji nualpo!

Daugiau...