Populiariausi anekdotai


Vaikų darželis. Vyksta Naujametinė šventė. Dalyvauja Kalėdų Senelis. Dalijamos dovanėlės.
- Štai ir viskas vaikučiai, dovanėlės baigėsi...
Tai buvo paskutiniai Kalėdų Senelio žodžiai.

- Tavo galvoje - plika dykuma, - šaukia ant Petriuko mokyklos direktorius.
- Jūs visiškai teisus, - atsako jam Petriukas, - Tačiau kiekvienoje dykumoje yra oazės, bet ne kiekvienas kupranugaris moka surasti kelią iki jų...

Generolas klausia kareivio:
- Kodėl batai nevalyti?
Kareivis:
- Ne jūsų reikalas!
Generolas:
- Kaip tai ne mano reikalas? Tuoj aš tau parodysiu, ne mano reikalas! Greit sakyk, kodėl batai nevalyti!
Kareivis:
- Vakso nėra.
Generolas:
- Ne mano reikalas!
Kareivis:
- Aš ir sakiau, kad ne jūsų reikalas.

Draugaukime Facebook



Šeimininkas klausia svečio:
- Nori išgirsti kalbantį laikrodį?
- Noriu.
Šeimininkas paima plytą ir tranko į sieną. Balsas už sienos:
- Dieve mano, antra valanda nakties!

Užeina naujas rusas į brangiausią 5 žvaigždučių restoraną mieste, tamsūs raudonmedžio ir juodos odos baldai ir t. t. Viskas, kas tik gali būti šustriausia. Prieina padavėjas su frakiuku, atneša meniu. Rusas pakelia ranką su ištiestais dviem pirštais:
- Klausyk bičiukas, pas jus tipo… Nuuu… Pats, pats šustriausias patiekalas koks yra?
- Juoda duona su juodais ikrais, juodas pienas ir juoda dešra.
- Nu blyn, juodą duoną valgiau, juodus ikrus namie pusryčiams šaukštais kabinu, nu bet blyn juodo pieno dar niekada negėriau...
Padavėjas užsirašo ir nueina prie baro. Po kelių akimirkų prie ruso prieina juodukė, atsisėda jam ant kelių, ištraukia papuką ir įbruka rusui į burną... Ir... Rusas apšalęs nuo "vaišingumo" traukdamas pinigus padavėjui:
- Nu blyn, bet tai pi*diets, gerai kad juodos dešros paragauti neužsisakiau...

Šeima varto nuotraukų albumus.
- O čia senelis dešimties metų, - sako močiutė.
- Nieko sau, - nustemba Petriukas. - Dešimties metų ir jau senelis!

Ateina klientas pas laikrodininką. Laikrodininkas paima kliento laikrodį,
atidaro, o iš jo iškrinta nudvėsęs tarakonas. Meistras ir sako:
-A-a dabar suprantu, kodėl neina jūsų laikrodis. Mašinistas numirė.

-Ar žinai kiek man kainuoja tavo mokslai?
-Žinau,todėl ir stengiuosi kuo mažiau mokytis.

Vyras su žmona keliauja ir sustoja pailsėti viešbutyje. Pernakvoja. Ryte reik atsiskaityti. Administratorius sako kainą:
- 350.
Vyras netikėdamas klausia:
- Ko taip daug?
- Matote, mūsų viešbutis yra aukštos klasės, turim sauną, baseiną, treniruoklių salę - dėl to ir kaina didesnė.
- Tai kad mes tik pernakvojom ir toliau važiuojam. Niekuo daugiau nepasinaudojom.
- Bet jūs turėjote galimybę jais pasinaudoti.
Vyras jau skuba ir išrašo čekį.
Administratorius ima čekį:
- Tai, kad čia tik 100!
- Aš jums išskaičiavau 250 už tai, kad permiegojote su mano žmona.
- Tai, kad aš nepermiegojau.
- O galimybę tai turėjote....

Du draugai kalbasi:
- Vakar iš manęs pavogė piniginę.
- Ar kreipeisi į policiją?
- Taip. Sakė, kad ne jie.

Prerijos. Smuklė. Staiga plačiai atsilapoja durys ir į barą įvirsta kentauras. Visi smuklėje sėdi apšalę.
Iš salės glūdumos pasigirsta gerokai kauštelėjusio kaubojaus balsas:
-Ar aš tau nesakiau, kad čia niekad neitum?
Kentauras:
-Nu sakei...
-Ar aš tau nesakiau, kad jei čia pamatysiu - primušiu?
-Nu sakei...
-Nu gerai, bl.d... Namie pasikalbėsim. Eik motiną atrišk.

- Daktare, mano liga tokia keista, kad bijau, jog niekas nepadės...
- Nesijaudinkite, dabar yra tiek naujų vaistų, kad kai kuriems dar net ligos nesugalvotos!

Apklausa. Kokiu automombiliu važiuojate į darbą ir kokiu į užsienį?
Vokietis atsako:
– Į darbą BMW, na, o į užsienį, manau, su mersu.
Prancūzas:
– Reno į darbą, Pežo į užsienį.
Rusas:
– Į darbą su tramvajum, o į užsienį visai nevažiuoju.
– O jei labai labai reikia?
– O man nereikia labai labai.
– Na, o jei žutbūt reikia?
– Tada, jei jau žūtbūt reikia, mes važiuojam su tankais.

- Tėti, o kodėl mamai nuolat skauda galvą?
- Todėl, kad aš namo parnešu mažai pinigų.
- O kodėl tu namo parneši mažai pinigų?
- Nes dalis tų pinigų lieka pas tetas, kurioms nieko neskauda.

Vyras po ilgai trunkančio ginčo su uošve, pasisuka į sunų:
- Sūneli, atnešk iš garažo močiutei kremo lūpoms.
- Kokio kremo?
- Ten ant darbastalio rasi, „Super glue“ parašyta.

Teisėjas klausia kaltinamojo:
- Sakykite, kokį daiktą metėte į nukentėjusįjį?
- Pomidorus.
- Tai kodėl jam sutrenkta galva?
- Negi aš kaltas, kad tie pomidorai buvo stiklainyje?

Viena šeima niekaip negalėjo susilaukti vaikų, todėl nutarė pasinaudoti vyro, teikiančio apvaisinimo paslaugas, pagalba. Tą dieną, kai turėjo ateiti apvaisintojas, ponas Fosteris tarė savo žmonai:
- Aš išeinu. Tuojau turėtų ateiti tas vyras.
Po pusvalandžio visai atsitiktinai į duris paskambino fotografas, darantis vaikų nuotraukas. Jis, eidamas pro šalį, nutarė ir čia pasiūlyti savo paslaugas:
- Labas rytas, ponia! Jūs manęs nepažįstate, bet aš čia atėjau...
- O, tik nereikia aiškintis, aš jūsų jau seniai laukiu, - tarė ponia Foster, įleisdama svečią.
- Tikrai? - nustebo fotografas. - Labai puiku! Mano darbo sritis - vaikai.
- Tai ir yra, ko aš ir mano vyras tikėjomės. Prašom sėstis, tai kur mes pradėsim? - paklausė sumišusi ponia Foster.
- Viską palikite man. Paprastai aš darau du kartus vonioje, vieną ant sofos ir, ko gero, porą kartų lovoje. Kartais svetainės grindys tam irgi puikiai tinka, čia galima gerai išsiplėsti.
- Vonia ir svetainės grindys?! Nenuostabu, kad mums su Hariu nepasisekė.
- Matot, ponia, niekas iš mūsų negali garantuoti geros kokybės kiekvieną kartą. Bet jei mes pabandysime keletą skirtingų pozų, ir iš šešių ar septynių kampų, neabejoju, kad rezultatais jūs būsite patenkinta.
- Aš tikiuosi, kad mes greitai visa tai atliksime? - sušnibždėjo ponia Foster.
- Mano darbas, ponia, reikalauja laiko. Žinoma, galėčiau spustelt ir viską atlikti per 5 minutes, bet jūs nusiviltumėte.
- Argi to nežinau! - sušuko ponia Foster.
Fotografas atsidarė lagaminėlį ir išsitraukė aplanką su vaikų nuotraukom.
- Šita daryta ant autobuso stogo Londono centre.
- O Dieve! – sušuko Foster, šluostydamasi prakaitą.
- O va šie dvyniai kažkaip atsitiktinai pavyko, nes su jų motina buvo sunku dirbti. Ji nuolat klykė ir rėkė, sunkiai galėjau susikoncentruoti.
- Ak štai kaip. – tarė Foster.
- Taigi ponia, jei jūs pasiruošusi, išsitrauksiu trikojį ir galėsim pradėti.
- Trikojį? – išsigando Foster.
- O taip, aš naudoju trikojį pasidėti savo Canon'ui. Jis per didelis nulaikyti, kai pradedu savo darbą... Ponia, ponia! O Dieve, ji nualpo!

Buvęs gatvės mušeika tapo solidžiu verslininku. Tikras grietinėlės atstovas - spauda tik fotografuoja, partijos į savo narius kviečia. Viskas būtų nuostabu, jei ne viena bjauri yda iš senojo gyvenimo - labai jau jis keikėsi. Taigi žmona jam ir patarė vietoj keiksmų vartoti gėlių pavadinimus. Idėja vyrui patiko. Ir štai kartą jie su žmona išsiruošė į teatrą. Ateina ir mato - privačioje jų ložėje sėdi kažkoks neaiškus tipas. Vyrukas susinervina ir pratrūksta:
- Ei, tu, Gvazdike! Narcizink iš čia! Nes kaip užtulpinsiu, tai pilnas kelnes pripakalnutinsi!

Įdiegė į automobilį Windows operacinę sistemą. Važiuoja automobilis ir sustoja sankryžoje: per gatvę eina nerealaus grožio blondinė. Lange pasirodo užrašas: „Jei norite šį vaizdą išsaugoti kaip ekrano užsklandą - spauskite akseleratorių“.

Atėjo gaidys į "MAXIMA" parduotuvę ir mato daug vištų kepamų. Pasipiktina:
- Mes kaime neturime ką dulkinti, o jos čia ant karuselių supasi!

Mažiau...Daugiau...