Tautiniai anekdotai


Prerijų įstatymas. Moki gaudyti tomahauką - tu indėnas.Nemoki gaudyti - tu negyvas indėnas.

Ten, kur baigiasi asfaltas, prasideda Rusija.

Antradienis - Mes išvijom vokiečius iš miško.
Trečiadienis - Atėjo vokiečiai ir išvijo mus. Ketvirtadienis - Atėjo girininkas ir išvijo mus ir vokiečius.

Draugaukime Facebook



klausia, koks atlyginimas. Direktorius sako:
- 150 litų.
Vyrukas apsisuka ir dingsta, nieko net nesakęs. Ateina kitas - pasikartoja ta pati istorija. Po kiek laiko ateina žydas. Pasižiūri ir sako:
- Geras sandėliukas, geras darbas. Sutinku.
Šefas sako:
- Atlyginimas mažas, negi tu, būdamas žydu, dirbsi už 150 litų?
Žydas, nustebęs:
- Oho, čia dar ir algą moka!

Sunku būti pusiau rusu, pusiau vokiečiu. Va, pavyzdžiui: rusiška pusė reikalauja:
- Išgerti 200 gramų!
Išgeri. O vokiška pusė sako:
- Klaida! Tai buvo 208 gramai.
- Na, ką gi, – sako rusiška pusė, – teks išgerti iš naujo.
Išgeri. O vokiška pusė vėl rėkia:
- Klaida! Tai buvo 193 gramai.
Rusiška:
- Reikia pakartoti.
Vėl išgeri. O vokiška pusė vėl savo:
- Degtinė buvo prastos kokybės, ne pagal standartus.
Rusiška:
- Aj aj aj, kaip gaila! Reiškia, reikia naują butelį atidaryti…
Ką gi, reikia atidarinėti. Žodžiu, sunku...

Jeigu tave pralenkė estas, vadinasi tu suomis...

Škotija:
- Dukrele, nelakstyk paskui kiekvieną sijoną...

Ateina suvalkietis senelis anūkėlių aplankyti.
- Seneli, seneli, ar atnešei mums saldainių? - Šaukia vaikai.
- Ne, šokoladinių saldainių parduotuvėje nebuvo, o karamelės nenorėjau pirkti...
Po savaitės vėl ateina senelis aplankyti anūkų:
- Seneli, seneli, ar atnešei mums saldainių? - Šaukia vaikai.
- Ne, šokoladinių saldainių parduotuvėje nebuvo, o karamelės nenorėjau pirkti...
Dar po savaitės vėl tas pat kartojasi. Vaikai sako:
- Seneli, tai nupirk mums nors karamelinių, mes juos irgi mėgstame!
- Ne! Kol aš gyvas, jūs valgysit tik šokoladinius saldainius! - Pareiškia senelis.

Rusas, vokietis ir prancūzas pasakojasi apie savo žmonas. Pradeda prancūzas:
- Mano žmona kaip stirna, grakšti ir liekna.
Vokietis irigi pasigiria:
- O maniškė kaip pantera, graži ir švelni.
Rusas pamąsto ir taria:
- N..jo... Maniškė irgi į kažkokį galviją panaši...

Du pasiturintys lietuviai išeina iš japoniško restorano Tokijuje:
- Na ką, skrandį sudirginom, einam paieškosim, kur pavalgyti?

Miršta senas airis. Atėjusiam aplankyti draugui sako:
- Žinai, po mano lova guli seno viskio butelis. Tas viskis buvo padarytas tais pačiais metais, kai aš gimiau. Kai aš numirsiu, išpilk jį ant mano kapo...
- Gerai, be problemų! Tiktai, tu nieko prieš, jei aš jį prieš tai perleisiu per kepenis?

Kada prasidės pasaulinis badas?
Kai kiniečiai sužinos, kad jie valgo tik garnyrą!

Kartą žydas Moišė iš kaimiečio už 100 litų nusipirko asilą. Kaimietis pažadėjo asilą atvesti kitą dieną. Tačiau kitą dieną kaimietis pasirodė be asilo. Moišė jo paklausė:
- O kur mano asilas?
- Jis padvėsė, - tarė kaimietis.
- Na, tada grąžink man pinigus, - tarė Moišė.
- Aš jų neturiu, jau išleidau, - tarė kaimietis.
- Na, tiek to, ką jau su tavim padarysi, - tarė žydelis, - atvežk man tą padvėsusį asilą ir mes būsime atsiskaitę.
- Bet ką tu su juo, Moiše darysi?
- Aš surengsiu loteriją, kurioje jį pralošiu, - tarė šis.
- Bet kaip? Juk niekas nenorės padvėsusio asilo!
- Nesvarbu, aš jiems nesakysiu, kad jis padvėsęs.
Kaimietis atvežė Moišei asilo dvėselieną. Praėjo mėnuo ir jie vėl susitiko:
- Na, Moiše, kaip tau baigėsi su tuo asilu?
- Puikiai, aš pardaviau kelis šimtus bilietų po du litus ir gavau 872 litus pelno!
- Ir ką, niekas neprotestavo?
- Na, tik vienas vaikinukas. Tas, kuris išlošė asilą. Tai aš jam tiesiog grąžinau pinigus.
Šios pasakėčios moralas: nesvarbu, ką parduodi, marketingas visada yra verslo alfa ir omega.

Dengia suvalkietis stogą šiferio lakštais.Prikala lakštą keturiomis vinimis. Deda kitą lakštą ir galvoja: "O kam mannaudot 4 vinis, jei galiu sutaupyti?". Prikala su 3-mis vinimis - laikosi.Taupo toliau, kala su dviejomis vinimis - laikosi. Prikala su viena vinimi- lakštas laikosi. "Oho, kiek sutaupysiu!" - mąsto. Užlipa ant pačio stogoviršaus pradėti naują eilę. O čia jam geniali mintis: "O jeigu visai viniųnenaudot?". Deda šiferio lakštą, siekia kito. Ir pradeda slysti žemyn.
- Žmonaaaa...., ei žmon..., šiandien pietų nevirk - ligoninėj pavalgysiu, - šaukia vyras.
- Tu tik krisk ant galvos, kad kelnių nesuplėšytum, - atsiliepia žmona.

Anglas džentelmenas nutarė atleisti savo sekretorę. Išsikvietė ją pas save ir labai taktiškai pareiškė:
- Panele Džons, jūs esate puiki darbuotoja, tiesiog mūsų firmos pasididžiavimas, jūs tvarkote firmos reikalus jau daugelį metų ir aš tiesiog neįsivaizduoju, kaip mūsų firma galėtų dirbti be jūsų, bet nuo pirmadienio mes pabandysime...

Ar žinote, kaip buvo išrasta viela? Tiesiog du žydai kartą varinės kapeikos nepasidalino...

Du estus gaudysi - dar ir trečią spėsi pagauti!

40-dešimt metų Mozė vedžiojo žydus po dykumą, vis kalbėdamas:
- Ar mano 2 šekelių kas nors neradot?

Labiausiai išvystyta Kinijos pramonės šaka yra kiniečių gamybos pramonė.

Nuvyko kartą rusas į Jerevaną, pasivaikščiojo po gražų miestą, į pavakarį užsuko į seną parką. Vaikščioja, dairosi ir staiga ant sienos mato užrašą: "Saugokitės armėnų!". Priėjęs arčiau, pamatė dar vieną tokį pat užrašą, tik parašytą žemiau. Beskaitydamas pamatė dar kažkokį užrašą, tik parašytą visai prie žemės ir smulkiomis raidėmis, rusas pasilenkė dar žemiau, kad geriau matytųsi...
- Ooooooo! – staiga pasigirdo ruso riksmas.

Mažiau...Daugiau...